Make your own free website on Tripod.com

                 Veislinių kačių istorija           

 

Pirmą kartą paminėtos kilmingos katės buvo turkų angoros (Ankaros katės). Jau septynioliktame amžiuje keliautojai, grįžtantys iš Turkijos, gabeno į Europą šias kates, to šimtmečio aristokratų ir turtuolių numylėtines. Dabar esama bemaž septyniasdešimties kačių veislių, o poveisliai ir spalvos nesuskaičiuojami. Iš kur atsirado šitiek įvairiausių kačių? 

 

Miškinės katės

 

Visos naminės katės yra Felis domesticus, senovės Egipte prijaukitos katės, palikuonės. Nors mokslininkai iki šiol nesutarė, kas buvo pirmųjų Egipto naminių kačių pramotė, galimas daiktas, kad visos katės kilusios iš Afrikos palšosios katės. Iš pradžių palšųjų kačių būta tik Egipte ir kaimyniniuose kraštuose. Iš Egipto po visą pasaulį katės išplito daugiausia dėl žmogaus troškimo keliauti. Jūreiviai pasiimdavo kačių į laivą žiurkėms naikinti, o išvykdami į kitą šalį ar žemyną, žmonės sykiu gabendavosi ir mylimas peliautojas, kad jos toliau medžiotų graužikus naujoje aplinkoje. Palšoji katė yra smėlio spalvos trumpaplaukis gyvulėlis.

 

 

     Mutacijos       

 

Dabartinių kačių kailio spalvų raštų, plauko ilgio ir struktūros, kūno sudėjimo įvairovė didžiulė. Viso to skirtumus lėmė mutacijos. Mutacijos- staigūs genetinės medžiagos pokyčiai. Šis reiškinys būdingas visiems gyviems organizmams, ne tik katėms, bet ir, pavyzdžiui, virusams bei augalams. Mutacijos lemia naujų požymių, nebūtinai pastebimų, atsiradimą.

Antra vertus, kai kurios mutacijos akivaizdžios, pavyzdžiui, neįprastos spalvos kailis rba neįprasto ilgio uodega. Tolias mutacijas pastebi visi. Kadangi pakinta organizmo genetinė medžiaga, mutacijos paveldimos. Mutacijos- įprastas reiškinys, jos teikia rūšiai daugiau galimybių išlikti nuolat kintančiomis sąlygomis. Senovėje žmonės kates į visas keturias pasaulio šalis, o gyvulėliai per genetinius pokyčius įgydavo savybių, didinančių galimybes išlikti. Ne be reikalo trumpaplaukės veislės kilusios iš Rytų, iš tropinio klimato kraštų, o storakailių kačių tėvynė- vėsesnio klimato šalys.   

 

 

Gamtinės veislės 

 

Terminas gamtinės veislės reiškia kačių grupes, atsiradusias be sąmoningo selekcininkų įsikišimo ir savarankiškai išsaugojusias savo populiaciją daug šimtmečių. Puikūs gamtinių veislių pavyzdžiai: norvegų miškinės, turkų van ir japonų trumpauodegės.Vienos gamtinių kačių veislės jau turi ištikimų gerbėjų, kitos kitos dar nepatraukė kačių mylėtojų dėmesio. Javoje apsilankę turistai dažnai pasakoja apie gausybę grakščių vietos kačių žavingomis uodegytėmis. Jos gyvena netoli miestų ir kaimų, bet kol kas niekam neatėjo į galvą jų veisti sistėmingai, išsaugant savitus bendrus bruožus, nors kažkas sumanė veisti norvegų miškines kates, Meno kates, japonų trumpauodeges, turkų angoras ir turkų van kates, kurių dabar kačių parodose aibės. 

Dauguma selekcininkų trokšta išvesti ilgesnio plauko ar sodresnių spalvų kates, gamtinių veislių kačių augintojai turi tik vieną tikslą- išsaugoti pirminę kačių išvaizdą ir būdą.Veislės, sukurtos mišrinant, vadinamos dirbtinėmis. Šiuo terminu apibūdinami ir palikuonys gyvūnų, kurių vis dar pasitaiko tėvynėje, bet jų parodiniai vaikaičiai dėl atrankinio veisimo labai skiriasi nuo savo protėvių. Klasikinis pavyzdys- Siamo katė. Liaunos ilgakojės Siamo katės pailgomis pleištiškomis galvomis, šiandien matomos parodose, kaip dangus nuo žemės skiriasi nuo Siamo kačių, gyvenančių Tailande (buvusiame Siame): šių galvos daug apvalesnės, o kūnas kresnesnis.  

 

 

Išvestinės veislės

 

Nevisos kačių veislės atsiranda atsitiktinai. Kai kurias veisles kačių mylėtojai sukūrė sąmoningai. Pavyzdžiui, egzotiškosios katės yra veislė, išvesta sumišrinus persų kates ir Amerikos trumpaplaukes. Selekcininkų tikslas buvo- ir tebėra- sukurti veislę, panašią į persų kates, tačiau kad kailiukui nereikėtų daug priežiūros. Dar viena sukurta veislė- Bengalijos katė. Jos gyslomis teka naminių kilmingų kačių ir Felis bengalensis, Azijos bengališkųjų kačių, kraujas.Kryžminant siekta išvesti katę, kuri atrodytų kaip laukinė, bet būtų romaus būdo.

Britų trumpaplaukė ir persų ilgaplaukė- irgi geri sąmoningai išvestų veislių pavyzdžiai.

 

 

           Mutantai                  

 

Trečia kačių grupė- mutantai. Šios kačių grupės veislės pagrindas- vienas ar daugiau mutantų su įspūdinga fizine savybe, kaip antai: beplauke oda (sfinksai) arba nulėpusiomis ausimis (škotų nulėpausės). Priešingai nei gamtinės veislės, šios katės iš pradžių susilaukė kačių augintojų rūpesčio ir dėmesio. Pavyzdžiui, pirma škotų nulėpausė buvo dviejų kaimo kačių palikuonė ir pasaulį išvydo daržinėje. Daug kam katinėlis pasirodė toks gražuolis , kad nutarta sukurti atskirą veislę nulėpusiomis ausimis. Veikiausiai šios katės būtų išgyvenusios ir be žmogaus įsikišimo, bet žmogus įsikišo, ir dabar  sunku pasakyti, kaip ten būtų buvę iš tikrųjų.

 

               Veislinių kačių kilmė

 

Tūkstančius metų katės traukė žmones. Senovės egiptiečiai jas garbino, o viduramžiais žmonės jų bijojo ir laikė raganų bendrininkėmis. Tačiau dėmesį, nors kartais nesveiką, katės traukė visame pasaulyje. Kačių mylėtojų istorija palyginti nesena, prasidėjusi 19 amžiaus pb. Dar prieš šimtą metų į Europą iš Turkijos ir kaimyninių šalių pirkliai įvežė angoras kates. Europiečius sužavėjo šių grakščių, baltų, mėlynakių pusiau ilgo plauko kačių grožis. Iki tol jie buvo matę tik trumpaplaukes ūkininkų ir benames kates, gaudančias peles ir žiurkes svirnuose ir namuose. To meto diduomenę angoras taip pakerėjo, kad ilgą laiką jomis buvo galima grožėtis turtuolių pilyse ir dvaro rūmuose, o Prancūzijos karaliaus dvaras dėl šių kačių tiesiog ėjo iš proto. 

19 amžiuje jiūreiviai parsigabeno namo kitų neįprastų kačių iš svetimų kraštų. Viena iš jų- Siamo katė. Šias grakščias mėlynakes gražuoles su tamsio mis žymėmis ant snukučio, ausų, galūnių ir uodegos mylavo ir paikino jūreivių žmonos, Britanijoje laukdamos vyrų. Kelionėse vyrai pamatę keistesnių kačių, stengdavosi jų pasigauti ir pargbenti žmonoms dovanų.

 

Moterys ir nedaugelis vyrų, pamėgusių svetimų kraštų kates, pradėjo susirašinėti ir dalytis žiniomis apie gyvūnėlius, o netrukus buvo surenkta pirma reikšminga kačių paroda. Tai įvyko 1871 metais Londone, Krištolo rūmuose. Parodą surengė Harisonas Veiras (Harrison Weir), žymus kačių augintojas. Kačių auginimas ir veisimas seniai nebėra išimtinė turtuolių teisė. Dabar netrūksta visokių luomų kačių mylėtojų ir augintojų, o susidomėjimas veislinėmis katimis be paliovos didėja.